Bėgimo treneris Dalius apie savo tikslus: „Velniškai sunki užduotis, bet mane tai motyvuoja ir užveda“
Bėgimas ko gero gali būti vadinamas vienas prieinamiausių ir populiariausių sporto šakų. Vieniems bėgimas – aktyvi laisvalaikio praleidimo forma, būdas suvaldyti stresą, pagerinti ar išlaikyti gerą fizinę būklę, o kitiems – gyvenimo būdas. Apie bėgimą ir bėgimo tikslus su Igyvendink.lt skaitytojais savo pastebėjimais dalinasi profesionalus bėgikas, NEKO Runners bėgikų klubo įkūrėjas bei treneris Dalius Pavliukovičius.
Kaip Tavo gyvenime atsirado bėgimas ir kaip jis tapo Tavo kasdienine veikla?
Neturiu už širdies griebiančios istorijos, kuomet bėgimas mane išgelbėjo. Viskas įvyko žiauriai seniai, kuomet dar mokyklos laikais pradėjau sportuoti lengvąją atletiką. Na, buvo visko: pergalių, karjeros metimų, priverstinių pertraukų, bet esmė – užaugau su sportu.
Apie bėgimą, kaip apie pagrindinę veiklą, taip pat negalvojau, tai gavosi natūraliai. Kai kas tai pavadintų likimu, nors aš juo netikiu. Buvo susiklosčiusi gyvenime situacija, kad man buvo uždrausta sportuoti, o aš savo dienas leisdavau ofise, kurdamas su draugais sturtup‘ą, kol vieną dieną gavau pasiūlymą vasarai: prisijungti prie nemokamų treniruočių vedimo. Štai, prisijungiau ir neatsijungiu jau daugiau nei 5 metus.
Dirbi su NEKO Runners bėgikų klubu, taip pat rašai tinklaraštį, turi podcastą portale 15min.lt, kuriame kalbini žinomus žmones apie sportą ir dar sieki savo asmeninių sporto rezultatų. Kaip pavyksta viską suderinti, kaip planuoji savo laiką, kad nei viena veikla nebūtų nuskriausta?
Tai yra disciplinos, didelio ego ir svajojančio žmogaus mišinio pasekmė. Mane domina begalės dalykų, kuriuos noriu patirti savo kailiu ir, žinoma, nenoriu savęs uždaryti siauruose rėmuose. Noriu gyventi, o ne vaidinti gyvenimą. Mano galvoje sukasi begalės minčių ir idėjų, o sportuojant užgrūdintas charakteris bei valia leidžia judėti pirmyn.
Esi subūręs NEKO Runners bėgikų klubą. Papasakok apie jį daugiau. Kokie žmonės susiburia, kokių tikslų jie siekia?
Dažnai sakau (nors gal reiktų dažniau tai sakyti), kad kuriu bendruomenę, kurią vienija bendri interesai, kai vienas iš jų – bėgimas. Žinoma, kad tai yra pamatas, bet man svarbus yra ir bendravimas, panašiai mąstančių žmonių sujungimas į visumą. Galima sakyti, kad susikuriame terpę, kurioje smagu gyventi. Tuomet sportas netampa rutina, kuri kartais kitus ima varginti. Tad NEKO Runners yra be galo skirtingų, bet kartu be galo įdomių žmonių mišinys, kurie iš gyvenimo nori pasiimti šiek tiek daugiau nei jis duoda.
Savo patarimais apie bėgiojimą, mitybą daliniesi ir tinklaraštyje Neko.lt. Kodėl nusprendei tai daryti?
Galiu pradėti nuo to, kad norėčiau rašyti daug daugiau, bet kažkas mane viduje vis stabdo. Kažkoks vidinis tinginys, nors esu sau pažadėjęs, kad nuo 2020 rašysiu daugiau. Nors viena iš didžiausių priežasčių gali būti tai, kad Facebook‘e dažnai brūkšteliu ilgus postus.
Na, o rašau, nes: a. man patinka savo mintis paversti juodomis raidėmis, b. nes šiais laikais tekstas tampa ne toks įdomus kaip Instagram‘o nuotraukos, o man labai svarbus turinys ir aš noriu jį puoselėti, c. kartas nuo karto man parašo žmonės, kad jiems patinka, ką rašau ir kad randa įdomių minčių, tad tai motyvuoja ir įkvepia.
Kokie Tavo paties asmeniniai tikslai? Kas tave motyvuoja, įkvepia siekti rezultatų? Ar turi sportininką, į kurį lygiuojiesi?
Kai vėl pradėjau bėgioti (2017, sausis) po priverstinės pertraukos, išsikėliau tikslą 10 km distanciją įveikti greičiau nei per 30 min. Tai velniškai sunki užduotis, bet mane tai motyvuoja ir užveda. Nors rezultatas nėra pagrindinis varomasis motyvas. Tai tiesiog tapę mano gyvenimo dalimi ir kol kas savęs neįsivaizduoju gyvenančio kitaip. Žinot, kai darai, kas patinka, motyvaciją nužudyti yra sunku. 
Žiemą lengva aptingti ir apleisti bėgiojimą: sudėtingesnės oro sąlygos, daug švenčių. Kaip patartum produktyviai praleisti žiemą, kad bėgiojimo ar kitokio sporto įgūdis, įsitvirtinęs vasarą, nebūtų prarastas?
Jeigu žmogui patinka gerti alų, jis jį geria tiek žiemą tiek vasarą, net jeigu iki parduotuvės nueiti yra sunku.
Aš laikausi nuomonės, kad save versti daryti tai, kas nepatinka nėra smagu. Gyvenimas per trumpas, kad save prievartautume. Tuomet bėgimas bus kančia. Kaip ir bet koks kitas draudimas ar savęs vertimas. Na, nebent žmogus turi mazochistinių polinkių, bet šiuo klausimu man būtų sunku kažką daugiau patarti. Taigi, kaip yra sakęs Bukowski, „Find that you love and let it kill you“.
Na, o jeigu jau reikia patarimų: a. išsikelkite tikslą ir jo siekite (nubėgti maratoną per 2:20 ar pan.), tai yra išsikelkite tokį, kurio reiktų siekti, įdedant daug darbo ir pastangų. Tuomet galima imsite mėgautis procesu, nes tai daug smagiau nei tikslas. b. susiraskite bendraminčių, tai irgi padeda.
Atšilus orams į parkus, gatves pasipila bėgikai. Ką svarbu žinoti pradedančiajam ir po šaltojo sezono vėl grįžtančiam į bėgiojimo trasą jau anksčiau bėgiojusiajam, kad sezono pradžia būtų sklandi ir jos neapkartintų traumos?
Visa paslaptis slypi stipriame arba nestipriame kūne. Bėgimas yra sportas, o norint sportuoti, reikia, kad kūnas būtų paruoštas. Tad labai svarbus yra bendras fizinis pasiruošimas. Dauguma sulūžta, nes kūnas „nelaiko“. Tad mano patarimas būtų toks – būkite stiprūs.
Atrodo, jog maratonų sezonas tęsiasi ištisus metus. Matome ne vieną maratoną, organizuojamą žiemos metus, nors daugelis jų vyksta vasarą, rudenį. Kokie pavojai tyko išbėgusiam į maratoną nepasiruošus?
Viskas priklauso nuo to, ką reiškia nepasiruošus: a. galima nefinišuoti. b. galima atsikankinti taip, kad daugiau nesinorės bėgioti. c. galima „gauti“ traumą. d. gali nieko nenutikti. Kiekviena situacija yra unikali.
Rašai bėgimo planus. Kodėl svarbu planuoti treniruotes? Kaip turėtų ruoštis mėgėjas, norėdamas sudalyvauti maratone? Kokį tikslą pradedantysis bėgikas turėtų išsikelti ir kaip jam reikėtų susiplanuoti savo treniruotes, kad jo pasirodymas maratone jam teiktų džiaugsmą?
Bėgimo planai reikalingi tuomet, kai žmogus nori gerinti savo asmeninius pasiekimus. Jie nereikalingi, kuomet yra bėgiojama dėl pramogos ar sveikatinimosi sumetimais. Rezultato siekimas yra sportas, o sporte yra daug taisyklių. Čia lengva ne tik laimėti, bet lengva ir pralaimėti. Tad trenerio reikia, norint pasiekti maksimumą, nežalojant savęs. Žinoma, kartais treneris yra motyvacija judėti ir nesustoti.
Dažnai nutinka taip, kad žmogus, pasiryžęs sudalyvauti viename ar kitame maratone, pradėjęs bėgioti, pavargsta, praranda motyvaciją. Kodėl taip nutinka? Ką daryti, kad tos motyvacijos nepristigtų siekti užsibrėžto tikslo?
Nes viskas, kas turi pradžią, turi ir pabaigą. Vieni bėgime užsilieka trumpiau, kiti ilgiau. Jeigu žmogus atrado kitą mėgiamą veiklą – valio. Manau, kad nereikia prisirišti prie vieno dalyko. Reikia daryti tai, kas patinka. Vat, daug blogiau yra tuomet, kai norima, tarkim, bėgioti, bet kažkas neleidžia. Tuomet kiekvienas atvejis yra unikalus ir reikia ieškoti sprendimo.
Manau, kad pabaigos žodžiui tinka šis pasakymas: tik nepastovumas yra pastovus.
